Dažniausiai užduodami klausimai apie vakcinas nuo COVID-19
DĖMESIO! Tarnyba konsultuoja dėl: - pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas (ĮNR) pateikimo, - vakcinų nuo COVID-19 ligos preparato charakteristikų santraukos (PCS) klausimais. Norintiems pasikonsultuoti visais kitais, su vakcinacijos procesu susijusiais klausimais, prašytume kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją arba į Karštąją koronaviruso liniją, skirtą gyventojams 1808 (nuo 8 iki 20 val. visomis dienomis galima skambinti ir rašyti trumpąją žinutę nemokamai iš visų tinklų), skambinant iš užsienio +370 (66) 01 1808.
Ar pasiskiepijus galima užsikrėsti COVID-19 liga? Taip, tokia tikimybė yra. Visų pirma, gali būti, kad žmogų paskiepijo, kai jis jau buvo užsikrėtęs nors to nežinojo. Tokiu atveju, tikėtina, kad praėjus kelioms dienoms po vakcinacijos žmogus susirgs, nes vakcinos poveikio dar nebus. To išvengti nėra įmanoma, testuoti žmones prieš skiepijimą nėra racionalu, todėl nejaučiant COVID-19 ligos simptomų, rekomenduojama skiepytis. Atliekant klinikinius tyrimus su vakcinomis, dalis pacientų, kurie buvo paskiepyti vakcina, susirgo, nes nė viena vakcina nesuteikia 100 % apsaugos nuo šios infekcijos, tačiau visi sirgo lengvesne ligos forma, nebuvo hospitalizuoti.
Ar nėščiosios ir maitinančios moterys gali būti skiepijamos vakcinomis nuo COVID-19 ligos? Visos Europos sąjungoje registruotos vakcinos yra ištirtos ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais. Tiek vakcinų, tiek bet kokio kito vaisto toksiškumas vertinamas ikiklinikinių tyrimų (t. y. tyrimų atliekamų su gyvūnais) metu. Kuriant COVID -19 vakcinas be bendrojo toksiškumo tyrimų, buvo atlikti poveikio reprodukcijai (t.y. dauginimuisi) ir vystymuisi tyrimai. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė. Vakcinų sudėtyje esančios medžiagos nesąveikauja su žmogaus DNR ir nesukelia genetinių pokyčių, nes nepatenka į ląstelės branduolį, kuriame yra DNR. Kitaip tariant, nėra biologinio mechanizmo dėl kurio galėtų pasireikšti DNR pažaida ir mutacijos. Tai yra labai svarbus argumentas, kuris turėtų nuraminti jaunus žmones, besibaiminančius dėl savo reprodukcinės funkcijos ateityje.
Ar alergiškus žmones galima skiepyti vakcinomis nuo COVID-19 ligos? Žmonės, kurie žino, kad yra alergiški kuriam nors iš vakcinos komponentų, išvardytų pakuotės lapelio 6 skyriuje, neturėtų būti skiepijami. Kai kuriems vieną ar kitą vakciną jau gavusiems žmonėms buvo pastebėta alerginių reakcijų (padidėjęs jautrumas). Todėl, kaip ir visas kitas vakcinas, taip ir vakcinas nuo COVID-19 ligos reikia suleisti atidžiai prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui bei, jei tai reikalinga, suteikiant tinkamą gydymą. Žmonės, kuriems pasireiškia sunki alerginė reakcija, kai jiems skiriama pirmoji vienos ar kitos vakcinos dozė, antrosios dozės vartoti neturėtų. Jeigu esate patyrę alerginių reakcijų skiepijantis kitomis vakcinomis, prieš skiepydamiesi COVID-19 vakcinomis, pasitarkite su savo gydytoju.
Kaip vakcinos nuo COVID-19 ligos veikia skirtingų tautybių ir lyties žmones? Visų vakcinų nuo COVID-19 ligos klinikiniuose tyrimuose dalyvavo skirtingų tautybių ir lyties žmonės. Vakcinų veiksmingumas išliko tarp abiejų lyčių, taip pat rasinių ir etninių grupių atžvilgiu. Kokio amžiaus žmones galima skiepyti vakcina „Comirnaty“? Vakcina „Comirnaty“ skirta žmonėms, vyresniems nei 5 metai.
Kaip vakcina „Comirnaty“ yra vartojama? Skiepijimai COVID-19 vakcinomis, tame tarpe „Comirnaty“ vakcina, atliekami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 patvirtintu Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašu. „Comirnaty“ vakcina yra suleidžiama vadovaujantis vakcinos preparato charakteristikų santraukoje nurodyta informacija.
Kaip veikia vakcina „Comirnaty“? Vakcina „Comirnaty“ ruošia organizmą apsiginti nuo COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje yra genetinės informacijos (toliau – mRNR) apie dyglio baltymą, padengtos smulkiomis riebalų dalelėmis, kurios neleidžia mRNR suirti. Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįstą šį baltymą kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles, skatina antikūnų gamybą, kurie yra natūralios apsaugos prieš svetimas organizmui medžiagas dalis. Vėliau, jei vakcinuotas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali nužudyti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į kūno ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos. „Comirnaty“ sudėtyje nėra paties viruso, ir ji negali sukelti COVID-19 ligos.
Kada susiformuoja imunitetas po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo? Praėjus bent 7 dienoms po antros dozės vartojimo.
Kokie galimi dažniausi šalutiniai vakcinos „Comirnaty“ poveikiai? Tyrimo metu dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai, vartojant vakciną „Comirnaty“, buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos. Žmonės jautė skausmą bei patinimą injekcijos vietoje, nuovargį, skundėsi galvos, raumenų ir sąnarių skausmais, šaltkrėčiu ir karščiavimu. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų. Paraudimas injekcijos vietoje ir pykinimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Niežėjimas injekcijos vietoje, galūnių skausmas, padidėję limfmazgiai, miego sutrikimas ir bloga savijauta buvo nedažnas šalutinis poveikis – pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių. Vartojant vakciną „Comirnaty“ taip pat pasireiškė ir alerginių reakcijų, tarp jų ir labai nedaug sunkių alerginių reakcijų (anafilaksijos atvejų). Kaip ir visoms vakcinoms, vakciną „Comirnaty“ reikia suleisti atidžiai, suteikiant tinkamą gydymą.
Kokio amžiaus žmones galima skiepyti vakcina „Spikevax“? Vakcina „Spikevax“ skirta žmonėms, vyresniems nei 6metai.
Kaip vakcina „Spikevax“ yra vartojama? Skiepijimai COVID-19 vakcinomis, tame tarpe „Spikevax“ vakcina, atliekami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 patvirtintu Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašu. „Spikevax“ vakcina yra vartojama vadovaujantis vakcinos preparato charakteristikų santraukoje nurodyta informacija.
Kaip veikia vakcina „Spikevax”? Vakcina „Spikevax““ ruošia organizmą apsiginti nuo COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje yra genetinės informacijos (toliau – mRNR) apie dyglio baltymą, padengtos smulkiomis riebalų dalelėmis, kurios neleidžia mRNR suirti. Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįstą šį baltymą kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles bei skatina antikūnų gamybą, kurie yra natūralios apsaugos prieš svetimas organizmui medžiagas dalis. Vėliau, jei vakcinuotas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali nužudyti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į kūno ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos. Vakcinos mRNR nelieka organizme, ji yra suskaidoma netrukus po vakcinacijos. Vakcinos sudėtyje nėra paties viruso, ir ji negali sukelti COVID-19 ligos.
Kada susiformuoja imunitetas po vakcinos „Spikevax“ vartojimo? Praėjus bent 14 dienų po antros dozės vartojimo.
Kokie galimi dažniausi šalutiniai vakcinos „Spikevax“ poveikiai? Tyrimo metu dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai, vartojant vakciną „Spikevax““ buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos. Žmonės jautė skausmą bei patinimą injekcijos vietoje, nuovargį, skundėsi galvos, raumenų ir sąnarių skausmais, šaltkrėčiu ir karščiavimu. Kai kuriuos vargino pykinimas bei vėmimas. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų. Paraudimas injekcijos vietoje ir bėrimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Niežėjimas injekcijos vietoje pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių. Veido patinimas, galintis paveikti žmones, kuriems anksčiau buvo atliekamos kosmetinės injekcijos, taip pat raumenų silpnumas vienoje veido pusėje (ūmus periferinis veido paralyžius ar paralyžius) pasireiškė retai, mažiau nei 1 iš 1000 žmonių. Vartojant vakciną „Spikevax““ taip pat pasireiškė ir alerginių reakcijų, tarp jų ir labai nedaug sunkių alerginių reakcijų (anafilaksijos atvejų). Kaip ir visoms vakcinoms, vakciną „Spikevax“ reikia suleisti atidžiai, suteikiant tinkamą gydymą.
Ar COVID-19 vakcinos „Spikevax“ turi sąsajų su labai retais miokardito ir perikardito atvejais? Po vakcinacijos „Spikevax“ yra padidėjusi miokardito ir perikardito rizika. Šios būklės gali išsivystyti per kelias dienas po vakcinacijos ir dažniausiai pasireiškė per 14 dienų po jos, dažniau pasireiškė po antros dozės, palyginti su pirmąja, ir dažniau – jaunesniems vyrams. Turimi duomenys leidžia manyti, kad po vakcinacijos pasireiškiančio miokardito ir perikardito eiga nesiskiria nuo kitokio miokardito ir perikardito eigos. Sveikatos priežiūros specialistai turi žinoti apie miokardito ir perikardito požymius ir simptomus. Vakcinuotiems žmonėms turi būti nurodyta nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, jei po vakcinacijos atsiranda miokarditui ar perikarditui būdingų simptomų, pvz., (ūminis ir nepraeinantis) krūtinės skausmas, dusulys ar palpitacijos. Kokio amžiaus žmones galima skiepyti vakcina „Vaxzevria“? Vakcina „Vaxzevria“ skirta žmonėms, vyresniems nei 18 metų.
Kaip „Vaxzevria“ vakcina yra vartojama? Skiepijimai COVID-19 vakcinomis, tame tarpe „Vaxzevria“ vakcina, atliekami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 patvirtintu Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašu. „Vaxzevria“ vakcina vartojama vadovaujantis vakcinos preparato charakteristikų santraukoje nurodyta informacija.
Kaip veikia vakcina „Vaxzevria”? Tikimasi, kad vakcina „Vaxzevria” padės organizmui pasiruošti apsiginti nuo SARS-CoV-2 koronaviruso. Šis virusas, kad patektų į organizmo ląsteles, naudoja savo išoriniame sluoksnyje esančius dyglio baltymus (angl. spike proteins), taip sukeldamas ligą. Vakcina „Vaxzevria” yra pagaminta naudojant kitą adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Pats adenovirusas negali daugintis ir todėl nesukelia ligos. Suleidus vakciną, į organizmo ląsteles patenka SARS-CoV-2 genas, todėl organizmo ląstelės pagal šį geną pradeda gaminti dyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį dyglio baltymą, kaip svetimą organizmui, todėl prieš jį pradeda gaminti antikūnus ir T ląsteles, kurie yra natūralūs imuninės sistemos gynybos komponentai. Vėliau, jei vakcinuotas žmogus turi kontaktą su SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema geba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali nužudyti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į kūno ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdamos apsisaugoti nuo COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje nėra paties viruso, ir ji negali sukelti COVID-19 ligos.
Kada susiformuoja imunitetas po vakcinos „Vaxzevria” vartojimo? Apsauga prasideda praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmos vakcinos „Vaxzevria” dozės, bet gali būti nepilna, kol nepraeis 15 dienų po antros dozės suleidimo.
Kokie galimi dažniausi šalutiniai vakcinos „Vaxzevria” poveikiai? Tyrimo metu dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai, vartojant vakciną „Vaxzevria”, buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos. Žmonės jautė skausmą bei jautrumą injekcijos vietoje, nuovargį, skundėsi galvos, raumenų ir sąnarių skausmais, šaltkrėčiu ir karščiavimu, pykinimu, bendra bloga savijauta. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų. Vėmimas ir viduriavimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Apetito sumažėjimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, pilvo skausmas ir bėrimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių. Vartojant vakciną „Vaxzevria” taip pat pasireiškė ir alerginių reakcijų, tarp jų ir labai nedaug sunkių alerginių reakcijų (anafilaksijos atvejų). Kaip ir visas vakcinas, vakciną „Vaxzevria”“ reikia suleisti atidžiai, suteikiant tinkamą gydymą.
Ar vakcina „Vaxzevria” gali turėti įtakos kraujo krešėjimų sutrikimams? Vadovaujantis „Vaxzevria“ preparato charakteristikų santrauka, labai retais atvejais šia vakcina paskiepytiems žmonėms pasireiškė trombozės su trombocitopenija sindromas (TTS) ir kai kuriais atvejais kartu prasidėjo kraujavimas, pasitaikė labai retų cerebrovaskulinės venų ir sinusų trombozės be trombocitopenijos Dauguma tokių atvejų įvyko per pirmąsias 4 savaites po skiepijimo. Asmenims, kuriems padidėjusi cerebrovaskulinės venųV ir sinusų trombozės rizika, į tai būtina atsižvelgti. Paskiepytiems žmonėms reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei po skiepo atsirastų dusulys, krūtinės skausmas, kojos patinimas, kojos skausmas arba nuolatinis pilvo skausmas. Be to, nedelsdamas kreiptis į gydytoją turi kiekvienas žmogus, kuriam po skiepo pasireiškė neurologinių simptomų, įskaitant stiprų ar nuolatinį galvos skausmą, neryškų regėjimą, sumišimą ar traukulius, arba per kelias dienas po skiepo atsirado spontaninis kraujavimas, smulkių kraujosruvų (petechijų) odoje už skiepo vietos. Nustačius trombocitopeniją per 3 savaites po skiepijimo Vaxzevria, asmenis reikia išsamiai ištirti, ar nėra trombozės požymių. Panašiai reikia ištirti dėl galimos trombocitopenijos tuos asmenis, kuriems per 3 savaites po skiepijimo nustatoma trombozė. Kokio amžiaus žmones galima skiepyti vakcina „JCOVDEN“ ? Vakcina „JCOVDEN “ skirta žmonėms, vyresniems nei 18 metų.
Kaip vakcina „JCOVDEN “ yra vartojama? Skiepijimai COVID-19 vakcinomis, tame tarpe „JCOVDEN“ vakcina, atliekami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 patvirtintu Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašu. „JCOVDEN“ vakcina yra vartojama vadovaujantis vakcinos preparato charakteristikų santraukoje nurodyta informacija.
Kaip veikia vakcina „JCOVDEN“? Vakcina „JCOVDEN ” padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo SARS-CoV-2 koronaviruso. Vakcina yra pagaminta naudojant kitą adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 spyglio baltymą koduojantį geną. Šis baltymas yra SARS-CoV-2 viruso paviršiuje ir yra reikalingas virusui patekti į organizmo ląsteles. Suleidus vakciną, į organizmo ląsteles patenka SARS-CoV-2 genas, todėl organizmo ląstelės pagal šį geną pradeda gaminti spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį spyglio baltymą, kaip svetimą organizmui, todėl prieš jį pradeda gaminti antikūnus ir T ląsteles (baltąsias kraujo ląsteles). Vėliau, jei paskiepytas žmogus turi kontaktą su SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema geba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti. Pats adenovirusas negali daugintis ir todėl nesukelia ligos.
Kada susiformuoja imunitetas po vakcinos „JCOVDEN “ vartojimo? Apsauga atsiranda praėjus maždaug 14-ai dienų po skiepijimo.
Kokie galimi dažniausi šalutiniai vakcinos „JCOVDEN “ poveikiai? Dažniausi šalutiniai poveikiai, vartojant vakciną „JCOVDEN ”, paprastai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos. Dažniausiai žmonės jautė skausmą injekcijos vietoje, skundėsi galvos, raumenų skausmais, nuovargiu, juos vargino pykinimas. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų. Kosulys, sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Čiaudulys, drebulys, gerklės skausmas, bėrimas, prakaitavimas, raumenų silpnumas, rankų ir kojų skausmas, nugaros skausmas, silpnumas ir bendra bloga savijauta pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių. Retas šalutinis poveikis, pasireiškęs mažiau nei 1 iš 1000 žmonių buvo padidėjęs jautrumas (alergija) ir niežtintis bėrimas. Vartojant vakciną „JCOVDEN ” taip pat pasireiškė ir alerginių reakcijų, tarp jų ir viena sunki alerginė reakcija (anafilaksijos atvejis). Kaip ir visas kitas vakcinas, taip ir vakciną „COVID-19 Vaccine Janssen” reikia suleisti atidžiai prižiūrint gydytojui bei turint galimybę suteikti tinkamą gydymą. Kas yra vakcina „Nuvaxovid” ir kam ji vartojama? „Nuvaxovid“ yra vakcina, skirta apsaugoti vyresnius nei 12 metų asmenis nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos).
Kaip vakcina „Nuvaxovid“ yra vartojama? Skiepijimai COVID-19 vakcinomis, tame tarpe „Nuvaxovid“ vakcina, atliekami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 patvirtintu Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašu. „Nuvaxovid“ vakcina yra vartojama tai kaip nurodyta vakcinos preparato charakteristikų santraukoje.
Kaip veikia vakcina „Nuvaxovid“? „Nuvaxovid“ padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo COVID-19 ligos Vakcinos sudėtyje yra laboratorijoje išauginto spyglio baltymo versijos, randamos SARS-CoV-2 koronaviruso paviršiuje. Vakcinoje taip pat yra adjuvanto, t. y., medžiagos padedančios sustiprinti organizmo imuninės sistemos atsaką į vakciną. Suleidus vakciną, žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį baltymą, kaip svetimą organizmui, todėl prieš jį pradeda gaminti antikūnus ir T ląsteles. Vėliau, jei paskiepytas žmogus turi kontaktą su SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema geba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti.
Kokie galimi dažniausi šalutiniai vakcinos „Nuvaxovid” poveikiai? Tyrimo metu dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai, vartojant vakciną „Nuvaxovid“ buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos. Žmonės jautė galvos skausmą, pykinimą, juos vargino vėmimas, raumenų ir sąnarių skausmas, jautrumas ir skausmas injekcijos vietoje, nuovargis ir bendra bloga savijauta. Tai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 žmonių. Paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje, karščiavimas, šaltkrėtis ir galūnių skausmas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Padidėję limfmazgiai, aukštas kraujospūdis, bėrimas, odos paraudimas, niežulys injekcijos vietoje ir niežtintis bėrimas buvo nedažnas šalutinis poveikis (pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių).
Kas yra vakcina „Valneva” ir kam ji vartojama? „Valneva“ yra vakcina, skirta suaugusiųjų nuo 18 iki 50 metų amžiaus apsaugai nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos).
Kaip vakcina „Valneva“ yra vartojama? Skiepijimai COVID-19 vakcinomis, tame tarpe „Valneva“ vakcina, atliekami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 patvirtintu Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašu. „Valneva“ vakcina yra vartojama taip kaip nurodyta vakcinos preparato charakteristikų santraukoje.
Kaip veikia vakcina „Valneva“? Vakcina „Valneva“ padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje yra originalios SARS-CoV-2 padermės viruso dalelių, kurios buvo inaktyvuotos ir negali sukelti ligos. Vakcinoje taip pat yra du adjuvantai, t. y., medžiagos, padedančios sustiprinti organizmo imuninės sistemos atsaką į vakciną. Suleidus vakciną, žmogaus imuninė sistema atpažįsta inaktyvuotą virusą, kaip svetimą organizmui, todėl prieš jį pradeda gaminti antikūnus. Vėliau, jei paskiepytas žmogus turi kontaktą su SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema geba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti.
Kokie galimi dažniausi šalutiniai vakcinos „Valneva” poveikiai? Šalutinis poveikis, pastebėtas vartojant vakciną „Valneva“, paprastai buvo lengvas ir išnyko per kelias dienas po vakcinacijos. Dažniausiai buvo skundžiamasi padidėjusiu jautrumu ar skausmu injekcijos vietoje, nuovargiu, galvos skausmu, raumenų skausmu ir pykinimu (šleikštuliu) arba vėmimu.
• Vakcinomis nuo COVID-19 ligos siekiama užkirsti kelią naujo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imuninį organizmo atsaką. Vakcinos gali sustiprinti ir natūraliai įgytą imunitetą, kuris įgyjamas persirgus COVID-19 liga; • Dabartinė COVID-19 ligos pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. • COVID-19 sukelia ir sunkių ligos formų su dar nežinomomis ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms. Kai kurie ligų atvejai gali baigtis mirtimis. • Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač sveikatos priežiūros specialistus bei pažeidžiamas grupes, tokias kaip pagyvenę žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis, reikalingos vakcinos.
Kokių ir kiek duomenų reikia, norint patvirtinti saugią ir veiksmingą vakciną?
- žmonių grupę, kuri bus skiepijama; - vakcinos farmacinę kokybę, įskaitant informaciją apie vakcinos komponentų tapatumą ir grynumą, turinį bei biologinį aktyvumą (stiprumą); - duomenis apie kiekvieną gamybos etapą ir pastarojo kontrolę, naudojamą siekiant užtikrinti, kad kiekviena vakcinos serija nuolat būtų geros kokybės; - atitiktis tarptautiniams reikalavimams taikomiems laboratoriniams tyrimams, vakcinos gamybai ir klinikiniams tyrimams atlikti („gera laboratorijos praktika“, „gera klinikinė praktika“, „gera gamybos praktika“); - imuninių atsakų tipus, kuriuos sukelia vakcina; - poveikį, pastebėtą vakcinuojamų žmonių grupėse; - šalutinius vakcinos poveikius (būtina pateikti informaciją ir apie tuos atvejus, kurie nustatyti tam tikrose žmonių grupėse, tokiose kaip vyresnio amžiaus asmenys, nėščios moterys ir pan.); - informaciją, kurią ketinama rinkti tolesnių tyrimų metu jau užregistravus vakciną (pvz., ilgalaikio saugumo duomenys arba ilgalaikis imunitetas); - informaciją, kuri turi būti pateikta pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams (preparato charakteristikų santrauka, pakuotės ženklinimas ir pakuotės lapelis). Šią informaciją parengia vaisto kūrėjas, ji yra peržiūrima ir tvirtinama EVA mokslinių komitetų; - rizikos valdymo ir stebėjimo būdą, kai tik vakcina bus registruota; rizikos valdymo planą, t. y. dokumentą, kuriame pateikta informacija apie bet kokias galimas (žinomas ir potencialias) su vakcinos saugumu kylančias problemas; duomenis, kaip bus valdoma ir stebima rizika, kai vakcina bus registruota ir kokią informaciją ketinama surinkti iš tolesnių tyrimų. Rizikos valdymo planą įvertina EVA farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas.
|
| Paskutinis atnaujinimas: 2022-10-02 15:40:46 |
Atnaujinimo data: 2023-09-09