Trijų Baltijos šalių vaistų suvartojimo statistika

Bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių vaistų agentūroms, jau trečią kartą buvo atlikta išsami vaistų suvartojimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje analizė bei parengtas bendras leidinys „2016-2018 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika“, kuris leidžia įvertinti  šio regiono gyventojų vaistų vartojimo įpročius paskutiniuoju metu. Naujajame leidinyje taip pat trumpai apžvelgta vaistų rinka, teisiniai reikalavimai, vaistų kompensavimo sistemos visose trijose šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija lygintos ir kitais aspektais: įvairių licencijų, didmenininkų skaičiumi, apyvartomis.
  
Analizė rodo, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje suvartojamų vaistų kiekis yra gana panašus, todėl lengvai palyginamas. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog vaistų suvartojimas 2010–2018 m. laikotarpiu augo visose trijose Baltijos šalyse.
  
Vaistų suvartojimui įvertinti tradiciškai buvo naudojama Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojama ATC/DDD metodologija (ATC – anatominė-terapinė-cheminė klasifikacija, DDD –  nustatyta paros dozė). Vaistų suvartojimas nurodytas nustatytų paros dozių skaičiumi, tenkančiam 1000 gyventojų per parą (DDD/1000/d). Vaistų suvartojimo duomenys buvo analizuojami įvairiais aspektais.
  
2016-2018 metais, kaip ir 2013-2015 bei 2010-2012 metais, visose trijose Baltijos valstybėse daugiausiai suvartota vaistų, skirtų širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti. 2018 m. Estijoje vaistų suvartojimas buvo didžiausias – 1148,72 DDD. Lietuvoje šis rodiklis siekė 1106,11 DDD, o Latvijoje – 953,92 DDD.
  
Estijoje ir Lietuvoje, palyginus su 2013-2015 m., per paskutinį trejų metų (2016-2018 m.) laikotarpį bendras vaistų suvartojimas padidėjo 8%, Latvijoje – 4%. Virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų vartojimas labiausiai padidėjo Lietuvoje (padidėjo 30,63 DDD) ir Estijoje (padidėjo 16,99 DDD). Tuo tarpu Latvijoje pradėta vartoti daugiau širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų (suvartojimas išaugo 31,76 DDD).
  
Palyginus skirtingų ATC grupių vaistų vartojimą, galima teigti, kad Estija pirmauja pagal vaistų suvartojimą visose ATC grupėse, išskyrus širdies ir kraujagyslių,  nervų sistemą veikiančių vaistus, taip pat hormonus ir insulinus bei sistemiškai veikiančius priešinfekcinius vaistus – šiose grupėse pirmauja Lietuva.
  
Leidinyje ekspertai bei gydytojai pateikė savo išvadas ir pastabas apie vaistų vartojimo tendencijas konkrečiose ATC grupėse 2010-2018 metais, atsižvelgiant į gydymo gairių pasikeitimus bei pokyčius vaistų kompensavimo sistemose kiekvienoje iš Baltijos valstybių. Knygoje ypatingas dėmesys ir ekspertų analizės yra skirtos vaistų, kurie skirti diabetui gydyti (ATC grupė A10), taip pat sistemiškai veikiančių antibakterinių vaistų (J01), priešuždegiminių ir priešreumatinių vaistų (M01), psicholeptikų (N05) bei vaistų nuo obstrukcinių kvėpavimo takų ligų (R03) vartojimo pokyčiams aptarti.


Ankstesnės knygos:

Leidinį "2013-2015 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika" rasite čia.   
 
Leidinį "2010-2012 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika" rasite čia.