Žalsvoji musmirė

Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – tai daugiausiai mirčių sukeliantis augalinės kilmės nuodas. Šiuose grybuose esančios nuodingos medžiagos amatoksinai pasižymi stipriu kepenų veiklą sutrikdančiu poveikiu. Amatoksinai aptinkami ir kituose nuodinguose grybuose: musmirėje (A. virosa), smailiažvynėje žvynabudėlėje (Lepiota aspera), eglinėje kūgiabudėje (Galerina marginata). Svarbu atminti, kad net viename grybe esantis nuodų amatoksinų kiekis gali būti mirtinas. Šių nuodų savybės nepakinta grybus verdant, kepant, sūdant, džiovinant ir kitaip juos ruošiant ar konservuojant.

Apsinuodijimui amatoksinų turinčiais grybais būdingas ilgas latentinis (slaptasis) periodas (6–48 valandos, vidutiniškai 6–15 valandų), kurio metu jokių simptomų gali ir nepasireikšti. Po latentinio periodo simptomai pasireiškia staiga: pradeda varginti stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, pakyla temperatūra. Ligonis įtaria, kad apsinuodijo grybais, bet po to būna remisijos fazė (paprastai trečiąją parą), simptomai lyg ir praeina. Nors savijauta pagerėja, ligonis nustoja vemti, tačiau laboratoriškai nustatomi sunkaus kepenų pažeidimo požymiai. Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu. Amatoksinai yra labai toksiški, patekę į kraujotaką, ardo kepenų ląsteles (hepatocitus) ir sukelia jų nekrozę. Kraujyje labai padidėja kepenų fermentų bilirubino. Negydant šios būklės, prasideda masyvus kraujavimas iš virškinimo trakto dėl kepenų pažeidimo sutrikus krešėjimui. Dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pažeidžiamos galvos smegenys, sutrinka sąmonė, gali ištikti koma. Vėliau vystosi ūminis inkstų nepakankamumas. Pacientai dažniausiai miršta dėl ūminio kepenų nepakankamumo bei išsivysčiusių komplikacijų.