Apie sukčiavimą ir nelegalią prekybą vaistais

Kalbant apie sukčiavimą ir nelegalią prekybą vaistais, reikia atskirti du dalykus:

• Farmacinės veiklos vykdymą neturint tam reikalingos licencijos (vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę).
• Neaiškios kilmės produktų, juos pristatant kaip vaistus, pardavinėjimą. Dėl to, kad produktas yra pavadinamas vaistu ar jam yra priskiriamos gydomosios savybės, jis juk savaime netampa vaistu.

Kaip pasitikrinti, ar internetu reklamuojamas preparatas iš tiesų yra vaistas?

Ar siūlomas įsigyti preparatas iš tiesų yra vaistas ir yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Sąjungos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Reikia apsilankyti Tarnybos svetainėje, atsidaryti skiltį VAISTŲ PAIEŠKA ir įrašyti vaisto ar veikliosios medžiagos pavadinimą. Jei paieška rezultatų nedavė, tikėtina, kad reklamuojamas produktas – visai ne vaistas.

Ar vaistus galima, ar saugu pirkti internetu?

Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipas nurodo, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite  https://vvkt.lrv.lt/lt/svarbi-informacija/vaistiniu-preparatu-platinimas-nuotoliniu-budu/ svetainėje).

Ar fiziniams asmenims Lietuvoje leidžiama parduoti ar kitaip perduoti receptinius vaistus kitiems asmenims?

Fizinis asmuo gali konsultuoti apie vaistų vartojimą, parinkti tinkamą vaistą pagal Jūsų nusiskundimą bei parduoti (išduoti) vaistą tik tada, jei jis dirba vaistinėje ir turi vaistininko praktikos licenciją arba tai yra vaistinėje dirbantis vaistininko padėjėjas (-a) (farmakotechnikas, (ė)) įrašytas (-a) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą.

Tam tikrus (ne visus) nereceptinius vaistus gali parduoti (bet ne konsultuoti, parinkti) Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše įrašytoje įmonėje dirbantis asmuo.

Verta atminti, kad vaistinėje vaistus parduodantys farmacijos specialistai (vaistininkai ir vaistininko padėjėjai) turi daug žinių apie vaistus, jų vartojimą, suderinamumą ir gali profesionaliai suteikti informaciją.

Kokia atsakomybė gresia fiziniams asmenims, neteisėtai užsiimantiems tokia veikla?

Nelicencijuotų asmenų prekyba vaistais (įskaitant ir siūlymą įsigyti), taip pat prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali veikla ir užtraukia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę. Tad tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas daro pažeidimą. Nelegalią veiklą prižiūri teisėsaugos institucijos.

Ar atsakomybė gali būti taikoma ir tokių vaistų pirkėjams?

Būtina atminti, kad vaistai yra ypatinga prekė, kuriai labai svarbu griežtos gamybos, laikymo, transportavimo sąlygos. Žmonės, įsigydami nelegaliai parduodamų vaistų (ar neaiškios kilmės preparatų, pristatomų kaip vaistai) turguje, taip pat jų parsisiųsdami internetu, dažnai iš užsienyje veikiančių svetainių/parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu, tikrai ne visada įvertina, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų pagydyti.

Nelegalių prekiautojų tikslas yra parduoti, jų neriboja jokie reikalavimai saugumui, kokybei. Jie savo prekes gali žiemą laikyti garaže, vasarą – saulėkaitoje, kartu toksiškomis, dirginančiomis ir pan. medžiagomis. Nelegalūs prekiautojai, sukčiavimu užsiimantys asmenys gali įtikinėti, kad vaistai stebuklingai veikia, neturi šalutinio  poveikio, tačiau nėra jokios garantijos, kad tai – tiesa.

Internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins.

Pirkdami vaistus ne vaistinėse, o turguje ar socialiniuose tinkluose, žmonės prisiima atsakomybę patys sau. Taigi, už pasekmes savo sveikatai atsako patys. Jei asmuo vaistus atiduoda / parduoda kitam asmeniui ir šio sveikatai padaroma žala, atsakomybė taikoma remiantis Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Kas gali nutikti vartojant falsifikuotus vaistus ar neaiškios kilmės preparatus, pristatomus, kaip vaistai?

Žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų. Tai būtų išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas bei vėmimas, mieguistumas, vangumas,  galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą.

Labai svarbu pabrėžti, kad falsifikuotus vaistus atskirti nuo legaliai pagamintų yra labai sudėtinga, nes falsifikatų gamintojai labai daug investuoja į pakuotės, tablečių ar kapsulių išvaizdą – kad jos sukeltų kuo mažiau įtarimų, ir mažiausiai į jų turinį, nes tai – jau išoriškai nematoma. Tad preparato sudėtyje gali būti bet kas: tiek paprasčiausias cukrus, tiek toksiškai veikianti medžiaga. Dažniausiai dėl išvadų apie tai, ar preparatas yra autentiškas, kreipiamasi į to vaisto registruotoją arba gamintoją, kuris žino tokių detalių, kurios viešai nėra skelbiamos, pvz., buvo atvejų, kai gamintojas atskyrė autentišką pakuotę nuo falsifikuotos pagal dėžutės perlenkimo linijoje esančių perforacijų skaičių.

Kokie požymiai rodo, kad interneto svetainė, kurioje prekiaujama neva vaistais – tai sukčių pinklės?

Piktybiškai sukurtos, paprastai net ne Lietuvoje registruotos, interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų ar skilčių yra neaktyvios. Cituojama neegzistuojančių gydytojų palanki nuomonė apie produktus. Įvedus jų pavardes į "Google" paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama arba pakeičiamas egzistuojančio gydytojo vardas, specialybė ir pan. Pasinaudojama žymių žmonių nuotraukomis, valstybinių institucijų logotipais. Labai svarbu atminti, kad nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei jai pavaldžios įstaigos vaistais neprekiauja ir jų nereklamuoja.

Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.

Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.

Atsidarius svetainės puslapį, pirmiausiai patikrinkite kontaktinę informaciją: ar yra įmonės, prekiaujančios šioje svetainėje, pavadinimas, juridinis kodas, veiklos vietos adresas bei kita kontaktinė informacija. Jeigu tik nurodyta: klausimus galite užduoti svetainėje ir mes susisieksime arba nurodytas tik kontaktinis telefonas – vertėtų sunerimti.

 Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Neverta rizikuoti savo sveikata.

- Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl kosmetikos gaminių – su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, dėl medicinos prietaisų – su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.