Apsinuodijimui pagal medžiagą
Vaistiniais preparatais tiek vaikai, tiek suaugusieji apsinuodija dažniausiai. Dažniausiai vaikai apsinuodija vaistais, kuriuos vartoja jų tėvai ar seneliai, arba tai gali būti ir netinkamai saugomi vaikams skirti vaistiniai preparatai. Tuo tarpu suaugusiųjų apsinuodijimų vaistais aplinkybės gerokai įvairesnės: tai supainioti vaistai, išgerta netinkama jų dozė, vartojimas nesilaikant pakuotės lapelyje nurodytų saugumo reikalavimų, tyčiniai apsinuodijimai. Apsinuodijimų vaistais struktūra pagal vaistų terapines grupes būtų tokia: didžiąją dalį sudaro apsinuodijimai psichotropiniais, antiepilepsiniais, raminamaisiais migdomaisiais vaistais ir kitais psichotropiniais vaistais, toliau būtų apsinuodijimai neopioidiniais analgetikais, antipiretikais ir antireumatiniais vaistais, vaistais, veikiančiais širdies ir kraujagyslių sistemą, sisteminiais ir hematologiniais preparatais.
Asmens higienos priemonės yra vienos gausiausiai namuose laikomų ir naudojamų priemonių. Muilas, šampūnas, dušo želė, įvairūs kremai, dantų pasta ir pan. dažniausiai yra mažai kenksmingi, tačiau pavojus apsinuodyti gali kilti jų netyčia prarijus. Kiti produktai, galintys sukelti rimtesnį pavojų sveikatai – tai plaukų dažai, nagų lako valiklis.
Kasdien naudojame įvairią buitinę chemiją: ploviklius, skalbiklius, valiklius ir pan. Reikėtų nepamiršti, kad jomis apsinuodyti – labai paprasta, medžiagos įkvėpus, jai patekus ant odos, į akis. Vaikams ypatingai pavojingi buteliai su purkštukais. Pavojus apsinuodyti kyla ir sumaišius kelis skirtingus valiklius, tokiu atveju gali įvykti cheminė reakcija ir išsiskirti nuodingų medžiagų, pavyzdžiui, chloro garų.
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS PRIEMONĖS
Prasidėjus pavasariniams lauko darbams, intensyviau naudojame įvairias chemines priemones: trąšas, insekticidus, pesticidus ir pan. Reikėtų nepamiršti, kad šios priemonės gali būti pavojingos, tad naudojantis jomis reikėtų laikytis atitinkamų apsaugos priemonių.
Atšilus orams, suaktyvėja po žiemos miego prabudę vabzdžiai ir gyvūnai. Ką reikėtų žinoti sugėlus vapsvoms, širšėms, bitėms ar mašalams, taip pat, jei įkando paprastoji angis (vienintelė Lietuvoje gyvenanti nuodingoji gyvatė)?
Garažuose arba automobiliuose randamas medžiagas naudojant neatsakingai, gali kilti daug sveikatos problemų. Jokiu būdu nereikėtų priemonių perpilti į kitas pakuotes, pvz. buteliukus nuo mineralinio vandens ar kitų gėrimų – taip didėja rizika jomis apsinuodyti netyčia gurkštelėjus. Svarbu atminti ir tai, jog kai kuriomis medžiagomis galima apsinuodyti jų įkvėpus arba per odą – dirbant be pirštinių, kitų apsaugos priemonių.
Labai svarbu atminti, jog didesnių ar mažesnių sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai. Suvalgius valgomų grybų, dažniausiai pasitaiko virškinimo sutrikimų. Kadangi grybai yra priskiriami sunkiai virškinamam maistui, žmonės, kurių virškinamasis traktas jautresnis, gali skųstis sunkumu skrandyje, juos gali varginti pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Tačiau per kelias valandas po grybų valgymo atsiradę simptomai, neretai praeina savaime per 2-4 valandas.
Dėmesio! Lietuvoje yra žinomų apie 400 rūšių grybų, iš jų nuodingų – maždaug 40. Nuodingiausios yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju.
Šaltuoju metu laiku padaugėja apsinuodijimų dujomis. Prasidėjus šildymo sezonui, didelį pavojų kelia anglies monoksidas, taip vadinamosios smalkės.
Augalai gali sukelti įvairių negalavimų – nuo vietinio odos dirginimo, cheminio nudegimo iki viso organizmo reakcijos, kuri gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, širdies veiklos sutrikimu. Kiekvieno augalo poveikis skirtingas: vieni pavojingi jų prarijus, kiti gali pakenkti vos prie jų prisilietus.
Atnaujinimo data: 2026-04-08