Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint neužkibti ant sukčių kabliuko, kurie neaiškios kilmės produktus pristato kaip vaistus?

Pirmiausia būtina pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Tai padaryti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą, jei paieška nedavė rezultatų – toks produktas nėra registruotas vaistas.

Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus (išimtys taikomis kai kurioms vakcinoms). Atkreipiame dėmesį, kad faktus dėl gydomojo poveikio leidžiama skelbti tik informacijoje apie vaistus, draudžiama – informacijoje apie maisto papildus, medicinos paskirties priemones, kosmetiką.

Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jis yra aktyvus. Kitaip tariant, paspaudus logotipą, turi atsirasti vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite čia). Šį logotipą privalo turėti kiekviena legali internetinė vaistinė visose Europos Sąjungos šalyse. Logotipas privalomas tik vaistų prekybai internetu. Nei maisto papildams, nei medicinos pagalbos priemonėms jis neprivalomas. Tačiau įsigijus minėtų produktų iš legaliai veikiančių vaistinių, galima būti tikriems, kad šie gaminiai yra saugūs, nes jų pardavėjas yra legalus ir kontroliuojamas.

Kai kurių nereceptinių vaistų nuo 2019 metų galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose, t. y. parduotuvėse bei degalinėse. Prieš vartojant šiuos vaistus būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį.

Neaiškius produktus įsigyti siūlančios interneto svetainės dažniausiai išsiskiria specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų, skambių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas neretai būna „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į google ar kitą paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Svetainės su fiktyvia informacija tarpusavyje yra labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka, dažnai nuorodos iš vienos svetainės veda į kitą (-as), pasitaiko atvejų, kaip  yra imituojamas Sveikatos apsaugos ministerijos puslapis. DĖMESIO! Visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerį bei elektroninio pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei šių duomenų internetinės parduotuvės svetainėje nėra arba pardavėjas susisiekimui pateikė tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje – neverta rizikuoti pirkti.

Kai kuriose apgaulingus siūlymus talpinančiose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.